Iš ažūrinių vasaros prisiminimų...

Už lango spaudžiantis šaltukas nupūtė mintis atgal į vasarą - į mažą baltą šventę. Kaip ir kiekviena mama, norėjau tai dienai ypatingo rūbo savo mažai damai. Pamaniau, kad pats ypatingiausias bus tas, kuris pagamintas pačios - su meile ir šiluma. Prieš akis stojo didžiulis tikslas - airiškų nėrinių ir audinio derinys. Pačios suknelės modelio idėja keitėsi kiekvieną dieną, kol, galiausiai, nuspręsta imtis darbo ir žiūrėti, kas iš to gausis. Airiškus nėrinius išbandžiau pirmą kartą: jungimas brydėmis patiko, bet pačių detalių nėrimas... Taip monotoniška... Nėriau jas kur nors važiuodama. Žinoma tada, kai vairuodavo kažkas kitas:) 

Mano "mažutis portatyvinis" rankdarbis atrodė štai taip:) Juokais paklausdavau vyro: "Kaip manai, pasiimt man rankdarbį į kelionę?":)

Galiausiai kažkas gavosi... Laukė didysis iššūkis - siuvimas. Su juo aš nedraugauju. Neapsiėjau be siuvėjos ir siuvimo mašinos pagalbos - slidaus audinio atsiuvimui ir suraukimui tiesiog trūko laiko... Visa kita - pamušalas, sagutės, spaustukai, pasijonas - pasiūta rankomis.

Galiausiai liko tik mėgautis šventės akimirkomis...

Siūlai Hakelgarn 20 (spalva 2). Sunaudota vienas kamuoliukas. Šilko/viskozės audinys. Pasijonis - tiulis. Galvajuostę pagamino Fėjų stebuklai. Šventę įamžino - Vaida Liepienė.

Medinės sagutės salotinių pynių fone

Dar vienas vaikiškas mezginukas iš operos "Seniai baigta, tik sagų trūksta":) 

Siūlai Alize Baby Wool 612 (40 % vilnos, 20 % bambuko, 40 % akrilo). Sunaudota apie 450 m. Modelis - Lil Sprout Sweater by Mercedes Tarasovich-Clark. 

Klonuota tunika:)

Nurezgiau kažkada plonos pusvilnės tuniką. Sau. Gan seniai. Suaugusio žmogaus dydžio - kaip ir priklauso:) Toptelėjo mintis pagaminti dar vieną tokį daiktą - didelės tunikos mažą kopiją. Numezgiau ją gan seniai, tik kažkodėl darbai visada sustoja ties pačiu paskutiniu štrichu - sagos įsiuvimu (matyt, siuvimui nejaučiu palankumo). Sukaupiau jėgas ir pagaliau, praėjus porai mėnesių nuo mezginio baigimo, įlipdžiau sagutę ten, kur jai ir vieta. Jaučiuosi padariusi didelį darbą:) Taigi - turkio spalvos tunika su baltomis slaptomis kišenytėmis, į kurias liuoktelėjo šunėkas Nulėpausis. Buvo jam ten šilta ir jauku, tad mielai dalyvavo fotosesijoje:)

Megzta iš Madame Tricote Paris Merino Gold 025 (60 % merino vilna, 40 % akrilas), modelis - Still light tunic by Veera Välimäki.

 

Subalansuota mažai damai...

Eilė po eilės, sluoksnis po sluoksnio, klostė po klostės ir štai taip susiklostė - tiesiai į bet kurios mergaitės svajonę:) O svajonei išpildyti reikia nei daug, nei mažai - beveik pusantro kilometro minkštučių moherio siūlų, šiek tiek kantrybės, ir, žinoma, brangiausiai šiais laikais įkainojamo dalyko - laiko. Betgi buvo verta...

Siūlai Midara Silk Mochair 780 (70 % moheris, 30 % šilkas). Prireikė kiek daugiau nei 5 kamuoliukų. Modelis - Tutu by Monika Sirna

Megzti negalima sustoti...

Pradėjus megzti iš šių "ryškiamargaspalvių" siūlų, kuriuos jau seniai knietėjo išbandyti, nekyla abejonių, kur šio įrašo antraštėje vieta skyrybos ženklui:) Įtraukia, užkabina, negali sustoti, nes smalsumas žudo: o kaipgi toliau spalvos suguls viena šalia kitos?... Taigi guldžiau guldžiau tas spalvas ir to smalsumo dėka labai greit suguldžiau jas į vaikišką mielą šalikutį-trikampėlį - pats tas šiam metų laikui: ir kaklui šilta, ir spalvų nuotaikai palaikyti nestinga:)  

Megzta iš Regia 6-ply Color 01125 siūlų (75 % vilna, 25 % poliamidas). Sunaudotas nepilnas matkelis (~100 m).