Už lango spaudžiantis šaltukas nupūtė mintis atgal į vasarą - į mažą baltą šventę. Kaip ir kiekviena mama, norėjau tai dienai ypatingo rūbo savo mažai damai. Pamaniau, kad pats ypatingiausias bus tas, kuris pagamintas pačios - su meile ir šiluma. Prieš akis stojo didžiulis tikslas - airiškų nėrinių ir audinio derinys. Pačios suknelės modelio idėja keitėsi kiekvieną dieną, kol, galiausiai, nuspręsta imtis darbo ir žiūrėti, kas iš to gausis. Airiškus nėrinius išbandžiau pirmą kartą: jungimas brydėmis patiko, bet pačių detalių nėrimas... Taip monotoniška... Nėriau jas kur nors važiuodama. Žinoma tada, kai vairuodavo kažkas kitas:)
Mano "mažutis portatyvinis" rankdarbis atrodė štai taip:) Juokais paklausdavau vyro: "Kaip manai, pasiimt man rankdarbį į kelionę?":)
Galiausiai kažkas gavosi... Laukė didysis iššūkis - siuvimas. Su juo aš nedraugauju. Neapsiėjau be siuvėjos ir siuvimo mašinos pagalbos - slidaus audinio atsiuvimui ir suraukimui tiesiog trūko laiko... Visa kita - pamušalas, sagutės, spaustukai, pasijonas - pasiūta rankomis.
Galiausiai liko tik mėgautis šventės akimirkomis...
Siūlai Hakelgarn 20 (spalva 2). Sunaudota vienas kamuoliukas. Šilko/viskozės audinys. Pasijonis - tiulis. Galvajuostę pagamino Fėjų stebuklai. Šventę įamžino - Vaida Liepienė.
Na ir prie viso šito į kompaniją prisijungė dar vienas mielas draugas:)
